Kai namą šildo šildymas oras vanduo, šalčiausiomis savaitėmis sąskaitos išauga dėl dviejų priežasčių: šąlant mažėja šilumos siurblio efektyvumas, o kai jo galios nebepakanka, įsijungia elektrinis tenas. Kiekviena teno pagaminta kWh šilumos kainuoja tiek pat, kiek kWh elektros. Šį šuolį galima įvertinti iš anksto, žinant namo šilumos poreikį ir įrenginio galią esant –15…–20 °C.
Kas nutiko 2026 m. sausį?
2026 m. sausį užsitęsę šalčiai Lietuvoje gerokai padidino visų šildymo būdų sąnaudas, o daliai šilumos siurblių savininkų elektros sąskaitos buvo kur kas didesnės, nei jie tikėjosi. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija savo pranešime atkreipė dėmesį būtent į tai, kad šąlant oras-vanduo įrenginių efektyvumas reikšmingai krenta.
Svarbu suprasti, kad tai nėra gedimas ar technologijos trūkumas. Tai fizikos dėsnis: kuo šaltesnis lauko oras, tuo daugiau darbo reikia kompresoriui, kad iš jo išgautų šilumą. Šią dalį žmonės dažniausiai pamiršta skaičiuodami metines sąnaudas pagal vidutinį efektyvumą.
Kiek krenta efektyvumas šąlant?
Tipinis oras-vanduo šilumos siurblys esant +7 °C iš vienos kWh elektros pagamina apie 4–5 kWh šilumos, esant –7 °C apie 2,5–3, o esant –20 °C dažnai tik 1,5–2. Tikslūs skaičiai priklauso nuo modelio ir nuo to, kokios temperatūros vandens reikia šildymo sistemai.
Sezoninis efektyvumas SCOP, kurį mato pirkėjas, yra vidurkis per visą sezoną. Kadangi didžioji Lietuvos žiemos dalis praeina apie nulį, vidurkis atrodo geras. Tačiau sausio savaitė su –20 °C naktimis gali suvartoti tiek elektros, kiek visas šiltas spalis.
Kas yra bivalentinis taškas?
Bivalentinis taškas yra lauko temperatūra, žemiau kurios šilumos siurblys vienas nebegali padengti viso namo šilumos poreikio ir jam į pagalbą įsijungia papildomas šilumos šaltinis, dažniausiai elektrinis tenas. Šis taškas nustatomas projektuojant pagal namo šilumos nuostolius ir įrenginio galios kreivę.
Jei bivalentinis taškas yra apie –8 °C, per šaltą sausį tenas dirbs daug valandų. Jei jis yra –15 °C ar žemiau, teno prireiks tik per stipriausius šalčius. Skirtumas metinėje sąskaitoje gali siekti šimtus eurų, todėl šį skaičių verta žinoti dar prieš perkant įrenginį.
„Pirkėjai dažniausiai lygina kainą ir vardinę galią, bet beveik niekas neklausia, kokia galia lieka esant –20 °C. Būtent ji lemia, kiek dirbs tenas ir kokia bus sausio sąskaita (renkantis tarp tipų, kuriuos apima šilumos siurbliai, oras-oras, oras-vanduo, žemė-vanduo, šis skaičius dažnai svarbesnis už kainos skirtumą)“, – sako šildymo sistemų montuotojas.
Kaip patikrinti savo sistemą prieš žiemą?
Lapkritis yra tinkamiausias laikas peržiūrėti šilumos siurblio nustatymus, nes tikri šalčiai dar neatėjo, o sistemą jau galima stebėti realiomis sąlygomis. Užtenka penkių patikrinimų:
- Šildymo kreivė. Kuo žemesnė tiekiamo vandens temperatūra, tuo efektyviau dirba įrenginys. Jei namuose per šilta, kreivę verta pažeminti.
- Teno nustatymai. Patikrinkite, nuo kokios lauko temperatūros tenas leidžiamas įsijungti ir kokia jo galia.
- Karšto vandens temperatūra. Kasdien kaitinti iki 55–60 °C dažnai nebūtina, užtenka periodinio dezinfekcijos ciklo.
- Purvo filtras ir slėgis. Užsikimšęs filtras mažina srautą ir efektyvumą.
- Elektros tarifas. Dviejų laiko zonų tarifas leidžia karštą vandenį ruošti pigesniu nakties metu.
Kaip apskaičiuoti tikėtiną sausio sąskaitą?
Apytikrę sausio sąskaitą galima apskaičiuoti padalinus mėnesio šilumos poreikį iš tikėtino šalto mėnesio efektyvumo ir padauginus iš elektros kainos. Jei namas sausį sunaudoja 3 000 kWh šilumos, o efektyvumas šaltomis savaitėmis vidutiniškai apie 2,2, elektros reikės apie 1 360 kWh. Kai elektra kainuoja 0,25 Eur/kWh, tai sudaro maždaug 340 Eur, o šiltesnį mėnesį ta pati šiluma kainuotų gerokai mažiau.
Mėnesio šilumos poreikį geriausiai parodo ankstesnių metų duomenys. Jei name jau buvo šilumos siurblys, dauguma valdiklių saugo pagamintos šilumos ir suvartotos elektros statistiką. Jei įrenginys naujas, galima remtis projektiniu namo šilumos poreikiu arba ankstesnio katilo sąnaudomis.
Ar kitas šilumos siurblio tipas per šalčius būtų pigesnis?
Per šalčius pigiausiai dirba geoterminis šilumos siurblys, nes kelių dešimčių metrų gylyje gruntas visą žiemą išlaiko pastovią temperatūrą, todėl jo efektyvumas sausį beveik nekrenta. Kita vertus, jo įrengimas gerokai brangesnis, nes reikia gręžinių ar didelio ploto kolektoriaus.
Oras-oras įrenginys šąlant elgiasi panašiai kaip oras-vanduo, tačiau jis dažnai naudojamas kaip papildomas šilumos šaltinis. Name su oras-vanduo sistema ir vienu oras-oras bloku svetainėje per šalčius dalį apkrovos perima oras-oras, ir tenas įsijungia rečiau. Toks derinys kartais būna pigesnis sprendimas nei didesnės galios pagrindinio įrenginio pirkimas.
Ko nedaryti per šalčius
Per stiprų šaltį nereikėtų smarkiai mažinti temperatūros naktį ir vėl staigiai jos kelti ryte. Šilumos siurblys, norėdamas greitai atkurti šilumą, dažniau įjungia teną, todėl naktinis taupymas virsta brangesniu rytu. Pastovi temperatūra su nedideliu, 1–2 laipsnių, sumažinimu dažniausiai yra pigesnis sprendimas.
