Miegančio šuns kvėpavimo dažnis yra vienas paprasčiausių būdų namuose stebėti širdies būklę. Sveikas suaugęs šuo ramiai miegodamas dažniausiai įkvepia mažiau nei 30 kartų per minutę. Jei skaičius kelias dienas iš eilės laikosi aukštesnis arba ima augti, apie tai verta pranešti veterinarijos gydytojui dar prieš atsirandant kitiems požymiams.
Kas yra kvėpavimo dažnis miegant
Tai įkvėpimų skaičius per minutę, kai šuo giliai ir ramiai miega. Ne snaudžia, ne sapnuoja trūkčiodamas kojomis, o tiesiog miega. Tokia būsena svarbi todėl, kad ramybėje kvėpavimą mažiausiai veikia jaudulys, karštis ar fizinis krūvis. Lieka tai, ką lemia plaučiai ir širdis.
Kodėl tai susiję su širdimi? Kai širdis nebesusitvarko su kraujo apytaka, slėgis plaučių kraujagyslėse didėja, o skystis pamažu ima kauptis plaučių audinyje. Šuo to nejaučia kaip skausmo, bet kvėpuoti tampa sunkiau, todėl jis kvėpuoja dažniau. Šis pokytis dažnai atsiranda anksčiau nei kosulys ar nenoras vaikščioti.
Būtent dėl to kardiologai šeimininkams siūlo ne laukti simptomų, o skaičiuoti. Kai šunų širdies ligos jau diagnozuotos, šis skaičius tampa svarbiausiu namų stebėjimo rodikliu, o kai dar ne, jis padeda laiku pastebėti, kad kažkas keičiasi.
Kaip skaičiuoti teisingai
Pasirinkite momentą, kai šuo giliai miega vėsioje patalpoje. Vienas įkvėpimas ir iškvėpimas, tai yra krūtinės pakilimas ir nusileidimas, skaičiuojamas kaip vienas. Skaičiuokite visą minutę arba 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų.
Svarbios smulkmenos, kurias dažnai praleidžia:
- neskaičiuokite iš karto po pasivaikščiojimo ar žaidimo, nes kvėpavimas dar nenurimęs;
- nevertinkite karštą dieną ar šalia radiatoriaus, nes šuo vėsinasi kvėpuodamas;
- jei šuo sapnuoja, palaukite, kol nurims;
- užsirašykite datą, laiką ir skaičių, o ne tik bendrą įspūdį.
Pirmą savaitę verta skaičiuoti kasdien. Taip sužinosite savo šuns normą. Vieni sveiki šunys miegodami kvėpuoja apie 15 kartų per minutę, kiti arčiau 25, ir abu variantai gali būti normalūs. Svarbiausia ne vienas skaičius, o jo kryptis. Jei per kelias savaites jis lėtai, bet nuosekliai kyla, tai svarbesnis signalas nei viena neįprastai aukšta reikšmė.
Jei miegant skaičius kelis kartus iš eilės viršija 30, apie tai verta pasakyti gydytojui per artimiausias dienas. Jei jis viršija 40, šuo kvėpuoja pilvu, sėdi ištiesęs kaklą, nenori gulėti ar jo dantenos pamėlę, kreiptis reikia nedelsiant.
Taip pat svarbus pokytis lyginant su įprasta norma. Šuo, kuris paprastai kvėpuoja 16 kartų, o dabar 28, dar netiesia 30 ribos, tačiau pokytis yra didelis. Tokiu atveju geriau paskambinti ir pasitarti, nei laukti.
Jei skaičiavimas jums sunkus, galite naudoti telefono laikmatį ir kiekvieną įkvėpimą pažymėti piršto bakstelėjimu. Svarbiausia, kad būdas kiekvieną kartą būtų tas pats.
Kuriems šunims skaičiuoti verta labiausiai
Pradėti stebėti verta mažų veislių šunims, perkopusiems maždaug septynerius metus, nes būtent jiems dažniausiai išsivysto širdies vožtuvų liga. Taip pat šunims, kuriems per profilaktinį vizitą išgirstas širdies ūžesys, net jei jie atrodo visiškai sveiki. Didelių veislių atstovams, ypač toms veislėms, kurioms būdingos širdies raumens ligos, skaičiavimas irgi naudingas, nors jų ligos dažnai pasireiškia ir kitaip, pavyzdžiui, ritmo sutrikimais.
Vienas dalykas, kurio daryti nereikėtų: pamačius didesnį skaičių, savarankiškai keisti vaistų dozes ar duoti vaistų, likusių nuo kito augintinio. Skaičius yra signalas pasitarti, o ne receptas.
Kodėl ne kosulys
Kosulys yra garsus ir pastebimas, todėl šeimininkai dažnai laukia būtent jo. Bėda ta, kad šunims kosulys turi daug priežasčių: trachėjos silpnumą, kvėpavimo takų infekciją, alergiją. Mažoms veislėms, kurios dažniausiai serga širdies vožtuvų ligomis, trachėjos problemos irgi būdingos. Todėl kosulys vienas pats mažai ką pasako.
Kvėpavimo dažnis miegant yra tylus, bet tikslesnis rodiklis. Jo nereikia girdėti ir nereikia laukti, kol šuo sukosės prie jūsų. Jis neišsprendžia diagnozės klausimo, tačiau parodo, kada laikas atlikti tyrimus.
Ką su šiais skaičiais daryti toliau
Užrašus atsineškite į vizitą. Gydytojui daug vertingiau pamatyti dviejų savaičių skaičių eilę nei išgirsti, kad šuo „lyg ir greičiau kvėpuoja“. Jei turite telefone vaizdo įrašą, kaip šuo kvėpuoja miegodamas, jis irgi padeda, nes klinikoje gyvūnas jaudinasi ir kvėpuoja kitaip.
Jei vizito metu nustatomas širdies ūžesys ar kiti pokyčiai, gydytojas paprastai rekomenduoja širdies ultragarsinį tyrimą. Tada jūsų namų užrašai tampa atskaitos tašku, pagal kurį vėliau vertinama, ar gydymas veikia.
Šunų, kurių širdies būklė jau stebima, šeimininkai skaičiavimą dažnai paverčia vakaro ritualu: kelios minutės prie miegančio augintinio ir viena eilutė užrašuose. Tai trunka trumpiau nei kavos puodelis, o šį įprotį kardiologai laiko vienu paprasčiausių būdų pastebėti pokyčius laiku. Jei šuo stebimas nuolat, pavyzdžiui, kai jo širdies būklę prižiūri Jakovo veterinarinė klinika, užrašus galima aptarti kiekvieno kontrolinio vizito metu ir kartu nuspręsti, ar reikia ką nors keisti.
