Kiekvienas žmogus gali kartais jaustis liūdnas ir nieko nenorėti veikti. Tačiau depresija yra lėtinis tuštumos, liūdesio jausmas. Tokie jausmai gali pasirodyti be jokios priežasties. Ši liga skirias nuo sielvarto ir kitų emocijų, kurias žmogus gali jausti po sunkių gyvenimiškų įvykių. Depresija gali pakenkti žmogaus santykiams ir apsunkti darbą, sveikatą, o sunkesniais atvejais gali sukelti ir savižudybę. 2021 metais Lietuvoje depresija sirgo net 65 879 žmonės. Depresija gali sirgti suaugusieji, paaugliai ir vaikai.
Kas yra depresija?
Depresija yra nuotaikos sutrikimai, kurie sukelia nuolatinį liūdesį, džiaugsmo praradimą, tuštumą. Jokiais būdais šios ligos nemaišykite su nuotaikos svyravimais, kuriuos žmonės gali patirti.
Kartais sunkūs gyvenimo įvykiai, tokie kaip artimo žmogaus netektis, turto praradimas, gali sukelti depresiją. Tačiau depresija kur kas labiau skiriasi nuo neigiamų jausmų, kuriuos žmogus gali laikinai patirti reaguodamas į sunkius gyvenimo įvykius.
Depresija ir jos simptomai išlieka net pasikeitus aplinkybėms ir sukelia jausmus, kurie yra intensyvus, lėtiniai ir neproporcingi žmogaus aplinkybėms.
Depresija gali trukti kelias savaites, mėnesius ar net metus. Dauguma žmonių serga lėtine depresija, kuomet ji gerėja, o po kurio laiko vėl atsinaujina.
Ar depresija yra išgydoma?
Momentinio depresijos išgydymo nėra. Yra veiksmingi gydymo būdai, kurie padeda nuo jos paveikti. Kuo ankščiau žmogus pradeda gydyti depresiją, tuo sėkmingesnis gydymas gali būti. Kai kurie žmonės po gydymo gali niekada nebepatirti depresijos, o kitiems gali būti jaučiami simptomai ir vėl.
Dauguma sergančiųjų gali atsigauti po sėkmingo gydymo plano.
Kokie yra depresijos simptomai?
Depresija gali sukelti daugybę skirtingų fizinių ir psichologinių simptomų:
- Nuolatinė prislėgta nuotaika.
- Susidomėjimo ar malonumo pomėgiais praradimas.
- Apetito ir kūno pokyčiai.
- Sumažėjusi energija
- Juntamas pastovus nuovargis.
- Dažnos mintys apie bandymą nusižudyti.
- Sunku išsimiegoti, dažnai atsikeliama arba iš vis nemiegama.
Pagal matomą statistiką, moterys serga depresija dvigubai dažniau nei vyrai. Tačiau mokslininkai dar nežino, kodėl moterims ši liga pasireiškia dažniau nei vyrams. Tačiau tai gali lemti, kad moterys kur kas dažniau pranešdavo savo gydytojams apie depresijos simptomus nei vyrai.
