Mokslininkas, pirmą kartą siunčiantis straipsnį į tarptautinį žurnalą, dažnai įsivaizduoja vertimą kaip vieną žingsnį: tekstas įeina lietuviškai, išeina angliškai. Realybėje profesionalus procesas turi septynis etapus, ir kiekvienas iš jų atsako už tai, kad recenzentai skaitytų argumentą, o ne vertimą. Štai kaip tai atrodo iš vidaus.
Iš karto verta pasakyti, kad įvairių tekstų vertimas — nuo mokslinių straipsnių iki monografijų ar literatūros — vyksta pagal tą pačią logiką, nors detalės skiriasi pagal discipliną ir žanrą. Moksliniam tekstui svarbiausia tikslumas ir konvencijos, literatūriniam — stilius ir ritmas.
1. Užsakymo analizė
Prieš pradedant vertėjas išsiaiškina: kokiam žurnalui skirtas straipsnis, kokia disciplina, koks citavimo standartas, ar yra žodžių limitas, ar žurnalas turi stiliaus gaires. Tai lemia viską — nuo terminologijos iki pastraipų struktūros. Straipsnis medicinos žurnalui ir straipsnis humanitarinių mokslų leidiniui verčiami skirtingai net tuo atveju, jei tema panaši.
2. Vertėjo parinkimas
Mokslinį tekstą verčia vertėjas, kuris supranta discipliną. Ne būtinai tos srities mokslininkas, bet žmogus, skaitantis tos srities literatūrą ir žinantis, kaip joje formuluojamos hipotezės, metodai, išvados. Neteisingai parinktas vertėjas yra dažniausia priežastis, kodėl recenzentai rašo pastabą „kalba reikalauja gimtakalbio redagavimo”, nors gramatika buvo nepriekaištinga.
3. Terminologijos derinimas
Prieš verčiant sudaromas straipsnio terminų sąrašas ir suderinamas su autoriumi. Lietuviški terminai kartais turi kelis angliškus atitikmenis, o disciplinoje įprastas tik vienas. Autorius geriausiai žino, kurį variantą vartoja jo srities literatūra — ir šis pusvalandis derinimo apsaugo nuo neatpažįstamų terminų viso straipsnio mastu.
4. Vertimas
Pats vertimas mokslinio teksto atveju yra ne tik kalbos, bet ir struktūros darbas. Lietuviškas akademinis stilius mėgsta ilgus sakinius su daug šalutinių dėmenų; angliškas — trumpesnius, tiesesnius. Vertėjas išlaiko argumentą, bet perrašo sakinių ritmą taip, kad tekstas skambėtų natūraliai tikslinei auditorijai. Tai ir yra skirtumas tarp išversto ir parašyto straipsnio.
5. Redagavimas
Antra pora akių lygina vertimą su originalu: ar neprarasta reikšmė, ar teisingi skaičiai, ar sutampa lentelių ir paveikslų nuorodos, ar išverstos išnašos ir santrauka. Redaktorius taip pat tikrina citavimo formatą — kad literatūros sąrašas atitiktų žurnalo reikalavimus, o citatos tekste — sąrašą.
6. Autoriaus peržiūra
Autorius gauna vertimą ir peržiūri dalykinį turinį. Tai ne formalumas: tik autorius gali patvirtinti, kad hipotezė suformuluota tiksliai, o išvados neperdėtos. Pastabos grąžinamos vertėjui, kuris atlieka galutinius pataisymus. Profesionalus biuras šį etapą įtraukia į procesą ir kainą, o ne laiko papildoma paslauga.
7. Galutinė korektūra ir formatavimas
Paskutinis žingsnis — tekstas be originalo: rašyba, skyryba, tipografija, formatavimas pagal žurnalo šabloną. Skaičių ir vienetų formatai, lentelių antraštės, paveikslų parašai, santraukos žodžių skaičius. Straipsnis paliekamas tokios formos, kad autoriui liktų tik įkelti jį į žurnalo sistemą.
Kiek visa tai trunka
Standartiniam 6–8 tūkstančių žodžių straipsniui — nuo savaitės iki dviejų, priklausomai nuo disciplinos ir autoriaus peržiūros greičio. Monografijai — mėnesiai. Vertimų biuro projektų vadovės patirtimi, autoriai dažniausiai nuvertina šeštąjį etapą: peržiūra, kuriai planuota diena, užtrunka savaitę, nes autorius užimtas. Todėl užsakymą verta planuoti bent mėnesį iki žurnalo termino.
Tie patys septyni etapai galioja ir kitiems sudėtingiems tekstams — literatūros vertimams, vadovėliams, disertacijų santraukoms. Lighthouse vertimo paslaugos šiuos etapus taiko kaip standartą, todėl klientui procesas atrodo paprastas: pateikti tekstą, suderinti terminus, peržiūrėti rezultatą.
Dažniausios autorių klaidos
Pirma — pateikti neužbaigtą tekstą, tikintis „paskui pataisysime”. Kiekvienas pakeitimas originale reiškia pakeitimą vertime, o po kelių tokių ratų terminologija pradeda irti. Antra — nepateikti žurnalo gairių: vertėjas gali išversti puikiai, bet ne tuo formatu. Trečia — praleisti terminų derinimą, o vėliau taisyti terminus visame straipsnyje. Ketvirta — laukti autoriaus peržiūros iki paskutinės dienos ir tada skubinti galutinius pataisymus. Visų keturių klaidų išvengiama vienu būdu: pateikiant baigtą tekstą su gairėmis ir rezervuojant laiką peržiūrai.
Kai procesas aiškus, straipsnio vertimas tampa numatoma proceso dalimi, ne paskutinės minutės rūpesčiu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar verčiate ir recenzentų pastabas bei atsakymus į jas? Taip — atsakymo laiškas recenzentams yra atskiras tekstas su savo stiliaus reikalavimais, ir jį verta versti tam pačiam vertėjui.
Ar galiu pateikti straipsnį dalimis? Galima, bet geriau visą kartu: vertėjas turi matyti argumento visumą, kad įvadas ir išvados būtų suderinti.
Ar biuras garantuoja, kad straipsnis bus priimtas? Ne — priėmimą lemia turinys. Biuras garantuoja, kad kalba nebus priežastis atmesti.
Verta pridurti, kad tas pats vertėjas, dirbęs su straipsniu, geriausiai tinka ir jo tęsiniui — jis jau žino terminus, stilių ir autoriaus mąstymo būdą.
Mokslinis vertimas yra ne kalbos paslauga, o publikavimo proceso dalis. Kai jis atliktas gerai, recenzentai jo tiesiog nepastebi.
